Dažnai sudėtingais vadiname agresyvius, narcicistiškus, piktus, nelanksčius, vaikiškus, neatsakingus, nebendraujančius arba atvirkščiai - pernelyg daug kalbančius žmones ir t.t. ir pan. Tačiau šį kartą į sudėtingus žmones noriu pažvelgti kitaip. Labai dažnai sudėtingais žmonėmis pavadiname tuos, kurie yra kitokie negu mes. Sakysite tai aišku, nes aš nesu agresyvus, o jis yra. Bet ar tikrai?
Pirmiausia žmonės netampa “sudėtingais” specialiai. Retai būna taip, kad žmogus sąmoningai elgiasi piktybiškai siekdamas apsunkinti mums gyvenimą. Dažniau vis tik susiduriame su tuo, kad “sudėtingų” žmonių veiksmai yra įtakojami jo asmenybės (kurią formuoja genai ir aplinka), poreikių, kultūros, laikmečio (kalbu apie kartų skirtumus), komunikacijos ir elgesio tipų, patirčių, vertybių, nuostatų, jausmų ir minčių, nuotaikos ir t.t.
Yra atvejų kai pati esu tapusi sudėtinga savo kolegoms dėl savo asmenybės, poreikių ar prioritetų. Pavyzdžiui turėjau kolegą, kuris mėgo dirbti po darbo ir savaitgaliais. Todėl jam tapau sudėtinga, kai pasidalinau, kad nenoriu, jog po darbo ir savaitgaliais į mane kreiptųsi darbo reikalais. Taigi tapau sudėtinga kolege, nes nesielgiau taip, kaip kolega buvo pratęs elgtis pats.
Kitas pavyzdys - prieš keletą metų dalyvavau viename susitikime, kuriame dalyvavo ir vienas naujas vadovas. Jo dar nepažinojome, todėl neįsivaizdavome kaip susitikimas eisis. Vienas kolega, pats būdamas labai į santykį orientuotas ir draugiškas žmogus, šypsodamasis ėmė pasakoti apie gyvenimą organizacijoje ir ne tik, taip bandydamas kurti ryšį. Naujasis vadovas net nešyptelėjo ir nutraukęs kolegą paklausė ar galime eiti prie reikalų. Ups, draugiškasis kolega net loštelėjo. Ir jie vienas kitam tuo momentu tapo sudėtingais. O iš tiesų - tiesiog skyrėsi jų asmenybės, komunikacijos būdas ir poreikiai.
Kai mes kažką pavadiname sudėtingu, iš tiesų mes nežinome kaip prie to žmogaus prieiti, kaip su juo bendrauti, kaip paveikti jo elgesį taip, kad gautumėme ko mes norim ar ko mums reikia. Bet santykių kurti negalime jei galvosime tik apie tai ko reikia man, pamiršdami, kad yra kita pusė, kuri taip pat turi poreikius, norus ir yra kitokia nei aš ir todėl turi būti gerbiama.
Sudėtingais kiti tampa tada, kai nebežinome kaip su jais spręsti tas situacijas, kuriose užstrigome.
Todėl norėčiau pasiūlyti keletą variantų, kurie galėtų paversti sudėtingus žmones tiesiog žmonėmis:
Elkitės su žmonėmis taip kaip JIE norėtų, kad su JAIS būtų elgiamasi. Paderinkite savo komunikacijos ar elgesio stilių prie jų (nepereikite į sau visiškai priešingą stilių, nes tai atrodys nenatūraliai ir Jus pačius toks didelis pokytis tik pykdys). Duosiu dar vieną pavyzdį: vienoje organizacijoje vienos komandos vadovė pasidalino, kad yra ryto žmogus ir tik atsibudusi puola planuoti dieną sau ir komandai. Be to yra labai pozityvi ir energinga, todėl tik įėjusi į ofisą su energija visiems pranešdavo ką jie šiandien veiks, kaip ji ką suplanavo ir pan. Jos komanda kurį laiką tylėdami kentė tokius rytus, kol vieną dieną nusprendė su ja pasikalbėti. Pokalbis atrodė taip: “mes nežinome kada tu pradedi dieną, bet mes būname tik ką atėję į ofisą. Todėl kai tu taip įpuoli, mums kyla didelis stresas. Ar galėtum mums ryte duoti penkiolika minučių pasisveikinti, įsijungti kompiuterius, pasidaryti kavos ir ramiai įsivažiuoti?” Vadovė prisipažino, kad norėdama išlaikyti gerą santykį su savo komanda metus ateidavo į ofisą, pasisveikindavo, nueidavo į savo kabinetą ir žiūrėdavo į laikrodį (kada praeis tos penkiolika minučių.. :) ). Ši istorija yra puikus pavyzdys kaip vadovė pažino ir išklausė savo darbuotojus ir priėmė, kad jie kitokie, ne sudėtingi. Darbuotojai aiškiai iškomunikavo savo poreikius vadovei, vietoj to, kad sakytų jog ji sudėtinga. Nei vienas neturėjo visiškai paminti savęs, nes vadovė vis tiek galėjo dalintis savo energija ir planais, bet truputėlį vėliau, o komanda gavo taip reikalingą ryto ramumą.
Kurkite nuoširdumo aplinką, kurioje stengiatės vienas kitą pažinti ir suprasti - vienas kito asmenybes, poreikius, įsitikinimus, patirtis, jausmus. Taip, tam reikia laiko, bet tokia investicija atsiperka. :) Taip sukuriamos komandos, kuriose žmonės vienas kitą palaiko, supranta, yra įsitraukę ir motyvuoti, bei suinteresuoti pasiekti geriausių rezultatų.
Siekite ne tik kalbėtis, bet iš tiesų suprasti kitą pusę. Turėtumėte ne tik mėtytis nuomonėmis ar patirtimis iš skirtingų perspektyvų, bet siekti problemos sprendimo, kuris būtų naudingas visiems.
Būkite socialiai sąmoningi - supraskite pasaulį aplink jus, socialines normas, kas yra tinkama ir ne šiandieninėje darbo aplinkoje. Jaunoji karta nėra sudėtinga pati savaime. Mes juos vadiname sudėtingais nes jie geba reikšti jausmus, kas mums gali būti problema. Mes juos išmokėme brėžti ribas, nes patys to negebėjome. Jie žino kaip nori, kad su jais būtų elgiamasi darbe ir koks elgesys yra netinkamas, kai dažnai mes esame pratę toleruoti netinkamą elgesį su mumis.
Kurkite pasitikėjimą pradėdami nuo savęs. Pristatykite save komandai, kolegoms. Pasidalinkite savo stiprybėmis ir keistenybėmis, kurios gali Jus netyčiom paversti sudėtingu. Jei pirmadienis ne Jūsų diena - sakykite (ir pasitarkite su komanda kaip geriausia būtų visiems šioje situacijoje elgtis). Jei esate labiau tiesmukas - pasidalinkite, kad toks Jūsų būdas, tikrai nenorite savo žodžiais nieko įžeisti ir bandote su savimi dirbti. Jei esate linkęs apsiverkti per 1on1 - įspėkite, nes kita pusė manau tikrai bus supratinga. Jei esate labai pozityvus žmogus - pasidalinkite tuo, kad kolegos neimtų vis dažniau priminti Jums apie realaus pasaulio žiaurumus…. :)
Kai kitą kartą susidursite su kitu žmogumi ir labai norėsis pavadinti jį sudėtingu - sustokite ir įvertinkite į ką iš tiesų reaguojate. Ar iš tiesų girdite ir matote tą žmogų iš JO perspektyvos? Gal jis visai nėra sudėtingas - o tiesiog kitoks nei Jūs ir tai tampa tik galimybe pažinti naują žmogų ir praturtinti savo gyvenimą nauja, įdomia, kitokia draugyste.
Comentários